| 2009 m. vasario 22 d. eidamas 83-osius metus Teli ligoninje mir Teli vyskupijos kunigas mons. kan. jubil. Kazimieras Gainas. Garbusis velionis buvo paarvotas Teli Katedroje, kur du vakarus u mirusj buvo meldiamasi, giedamos emaii Kalvarijos Kaln giesms.
Vasario 24 d. Teli Katedr rinkosi tikintieji, velionio artimieji, pastami ir parapij, kuriose monsinjoras buvo dirbs, atstovai, kad nuoirdiai pasimelst u mirusj ir dalyvaut jo laidotuvse. U Teli vyskupijos Katedros kapitulos kanaunink, buvus Vyskupijos kunig tarybos ir Konsultori kolegijos nar, Teli vyskupijos tribunolo teisj, Teli kunig seminarijos dstytoj v. Miias aukojo i vair Lietuvos vyskupij parapij susirink kunigai. Šv. Mii koncelebracijai vadovavo Teli vyskupas Jonas Boruta SJ. Šv. Miias, kartu su Teli ganytoju aukojo apat. prot. jubil. Bronius Antanaitis, apat. prot. jubil. Juozapas Prancikus Gedgaudas, Teli vyskupo generalvikaras prel. dr. Juozas Šiurys, Švknos klebonas prel. kan. Petras Stukas, Teli kunig seminarijos rektorius kan. mgr. Jonas Aas, Teli Katedros kanaunink kapitulos pirmininkas Palangos dekanas kan. dr. Algis Genutis, i vairi parapij atvyk monsinjorai, kanauninkai, kunigai. U buvus dstytoj meldsi ir Teli Vyskupo Vincento Boriseviiaus kunig seminarijos vadovyb, klierikai ir Teli vyskupijos licjaus moksleiviai. Laidotuvi v. Miiose giedojo Teli muzikos mokyklos mokytoj ir Teli Katedros didysis sumos chorai. Šv. Mii pradioje Teli vyskupas J. Boruta SJ kartu su kunigais kalbjo Rytmetines atgailos psalmes, o pamoksle susirinkusiesiems primin, jog velionis Monsinjoras buvo uolus ir kunigikai tarnystei atsidavs dvasininkas. Kalbjo apie velionio nueit keli.
Mons. kan. jubil. Kazimieras Gainas gim 1926 m. kovo 4 d., Klovaini kaime, Klovaini parapijoje, Pakruojo r.
Moksi: iurki ir Rozalimo pradinse mokyklose, Panevio prekybos mokykloje, Panevio, Kauno ir Šiauli gimnazijose. 1947 m. stojo Kauno tarpdiecezin kunig seminarij, kuri baig 1952 m. Studijuojant paskutiniame kurse 1951 09 23 buvo paventintas kunigu.
Dirbo: 1952 m. – Taurags vikaras; 1952-1953 m. m. – Teli Katedros vikaras; 1953-1954 m. m. – Teneni parapijos klebonas; 1954 – 1955 m. m. – Pikeli parapijos klebonas; 1955 – 1957 m. m. – Vaiguvos parapijos klebonas; 1957 – 1958 m. m. – ruosi Kaune teologijos licenciatui ir dirbo Kauno v. Juozapo parapijos altarista su vikaro teismis. Iklaus visas paskaitas ir ilaik visus egzaminus. Licenciato darbo raymui teko grti Telius, kur buvo Vyskupo paskirtas Teli Šv. Mergels Marijos mimo dang parapijos vikaru. Darb para tema: „Jzaus Kristaus istorikumas nekrikioni istorik ratuose“ teik Kauno arkivyskupijos valdytojui, kuris j paskyr Kauno tarpdiecezins kunig seminarijos dstytoju. Po savaits j pasiauk Teli vyskupas P. Maelis ir pasak, kad sovietinis saugumas sak j ibraukti i dstytoj tarpo ir sustabdyti ioje srityje mokslin veikl.
Tada 1960 – 1973 m. m. buvo paskirtas Švknos parapijos klebonu. 1965 06 05 Teli vyskupas P. Maelis j pakl Teli Katedros kapitulos kanauninku. 1973 – 1975 m. m. Šiluts parapijos altaristas; 1975 m. Teli katedros altaristas; 1975 – 1978 m. m. Teli Šv. Mergels Marijos mimo Dang parapijos klebonas; 1978 – 1981 m. m. Maeiki parapijos klebonas; 1981 - 1988 m. m. Plungs parapijos klebonas; 1988 – 1989 m. m. Kauno tarpdiecezins kunig seminarijos dstytojas. 1989 m. Vyskupui A. Vaiiui atkrus Teli kunig seminarij, paskirtas seminarijos rektoriumi. 1990 m. popieius Jonas Paulius II suteik jam monsinjoro titul. 1993 m. jo paties praymu buvo atleistas i rektoriaus pareig ir paliktas dstytoju. Nuo 2007 m. nusilpus sveikatai, liko Teli katedros rezidentu.
Vienam i savo straipsni „Dvasingumo problema“ velionis ra: „Kas nori kurti gra gyvenim, laim sau ir kitiems be aukos, be kryiaus, be savs isiadjimo, tas gyvena tuia utopija, sudeda viltis niekuo nepagrst iliuzij. Taiau krikionyb – Banyia savo narius pareigoja aukotis ne dl aukos, ji nurodo keli tikr, pilnutin mogaus gyvenim, kai jis, vadovaujamas dvasios, jungiasi su grio, laims ir gyvenimo Šaltiniu – Dievu. Tik Jo padedamas, krikionis tampa tikruoju savo ir kit gyvenimo krju. Padedamas Dievo malons, jis prisiima pasto grdo dali – mirta sau, kad gyvent Dievui ir monms. ia ir pasirodo mogaus krikionio dvasios didyb ir didioji pergal, lemianti sau ir kitiems velykin prisiklim ir diaugsm“.
Tok gyvenim jam Apvaizda lm paskutiniais gyvenimo metais.
Po v. Mii garbiojo velionio palaikus didelis kunig ir tikinij brys per Teli miest centrine Respublikos gatve nulydjo aminojo poilsio viet Teli Šv. Mergels Marijos mimo Dang banyios ventoriuje, kur alia ten jau palaidot kunig ir monsinjor, kaip sak laidotuvi apeigoms vadovavs Teli vyskupas, monsinjoras kan. Kazimieras Gainas atgul ir ia ilssis kol igirs Kristaus kvietim keltis paskutiniajam teismui.
Nuoirdia malda ir giesme palydj dvasinink paskutin gyvenimo kelion laidotuvi dalyviai viltingai linkjo mirusiajam aminojo diaugsmo ir ramybs Viepaties, kurio mokym pasauliui garbusis velionis uoliai ir atsidavs skelb per ilgus kunigysts metus, artumoje. Aminj atils duok murusiam, Viepatie, ir aminoji viesa jam tevieia!
Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas |